Dalyvavome žygyje

Septyniolika tūkstančių žingsnių, trylika su puse kilometro, beveik dvi su puse valandos fizinio aktyvumo, pašvęsto Algimanto apygardos partizanui Jurgiu Urbonui-Lakštučiui (1924–1948) atminti. Tokiu žygiu 45 smagūs Antano Baranausko pagrindinės mokyklos septintokai, dvi smagios mokytojos Rūta ir Jūratė bei aš, keliavedys bei istorijų pasakotojas, gimties šimtmečio proga vakar paminėjome buvusį mokytoją, poetą, partizaninės spaudos leidėją. 

Žygio pradžioje stabtelėjome senojoje Niūronių ulyčioje prie namo, kuriame kadaise veikė pradžios mokykla, o mokytoju dirbo J. Urbonas-Lakštutis. Partizano kelią pradėjo brolio Antano Urbono-Dragūno būryje, o šiam 1945 m. vasaryje žuvus sukūrė plačiai dainuojamą dainą „Augino Šventoji didvyrius“. Vėliau redagavo ir leido periodinius Algimanto apygardos leidinius „Partizanų kova“, „Pragiedruliai“ bei vienkartinį leidinį „Neįveiksi, sūnau šiaurės“.

Žengdami miškais, laukais, įkopę į Variaus atodangos šlaitą, perėję Lakštučio gimtąjį Stakių kaimą, per Pavarius, pro Juodąjį kryžių šilų kryžkelėje, Šeimyniškėlius, Šventosios pakrante atėjome į Anykščius. Daug įdomybių būta. Mokinukai skaitė Lakštučio eilėraščius, gyvai domėjosi pokariu, kažkas neįtikėtinai besivoliojantį pakelėje nesmulkų pinigą surado, o Aukštaitijos vėliavą beveik visą kelią nešė Sofija – pasinaudojo privilegija, mat tądien jai sukako keturiolika metų.

                                                                              Raimondas Guobis