Geltonojo narcizo iniciatyva

Stovėdami sankryžoje dažnai turime  rinktis tarp gėrio ir blogio, tarp tiesos ir melo, tarp taikos ir kovos už ateitį. Galbūt ne visada tokią galimybę turime? Taip atsitiko ir 1943 m. balandžio 19 d., kada Varšuvos geto gyventojai pasipriešino savo kankintojams ir žudikams. Sukilėliai greičiausiai nesitikėjo laimėti, tikriausiai jų pagrindinis tikslas buvo pabėgti arba mirti su ginklu rankose, taip atsakant į nuobaudas ir persekiojimą.

Numalšinę sukilimą vokiečiai sudegino visą getą, o jo griuvėsius išsprogdino. Tik nedaugeliui žydų pavyko pabėgti nuotekų vamzdžiais, dauguma jų žuvo. Išgyveno vienas iš sukilimo organizatorių Marekas Edelmanas (1919–2009), kuris kasmet  iš nepažįstamo žmogaus gaudavo puokštę geltonųjų narcizų ir šias gėles padėdavo prie paminklo Geto didvyriams Varšuvoje. 

                      Lenkijos žydų istorijos muziejus POLIN kiekvienais metais kviečia prisijungti prie iniciatyvos GELTONASIS NARCIZAS. Narcizai yra atminties, pagarbos ir vilties simbolis.

  Baranauskiečiai šį kvietimą išgirdo ir paminėjo Yom HaShoah – didvyriško pasipriešinimo nacizmui ir Holokausto aukų dieną. Klasių seniūnai susirinkusius į aktų salę mokinius supažindino su Varšuvos geto sukilimo istorija, ,,pražydo“ narcizų instaliacija. Mokiniai peržiūrėjo POLIN muziejaus sukurtą filmą ,,Be vilties“ („There Was No Hope“). Prasminga prisiminti japonų rašytojo Haruki Murakami žodžius: ,,Žmogui dovanojama viltis ir jis naudoja ją kaip gyvenimo kurą. Be vilties nėra jokio ,,toliau“.