Gražią rudens dieną, grįždami iš Anykščių, užsukome prie Puntuko akmens. Koks didžiulis Puntuko akmuo, o mes prieš jį tokie maži. Apžiūrėjome vabzdžių viešbutį, inkilus.
Drąsindami vieni kitus ėjome Lajų taku. Vardinome, kokie medžiai auga šalia tako. Lipome į bokštą. Kaip toli matyti! O kokie vaizdai! Nuostabi mūsų krašto gamta. Išbandėme ir naująjį pėsčiųjų tiltą.
Smagu keliauti visiems drauge.
